Ankh: Gods of Egypt – Pharaoh

Senovėje tarpininku tarp dievų ir mirtingųjų buvo pasirenkamas vienas asmuo. Šį karalių patys dievai išrinko pranašu, kunigu ir valdovu ir įpareigojo palaikyti Ma'at, kosminę pusiausvyrą ir tvarką Egipto žemėje ir jos žmonėse. Faraonui buvo suteikta įstatymo, valdymo, karo ir teismo teisė, ir jo išminties bei dievų vedamas Egiptas klestėjo.

Prasidėjus dievų karui, kiekviena dievybė siekė faraono paramos. Kas geriau galėtų ginti jų interesus, jei ne pats mirtingasis, kurį jie apdovanojo tokiomis galiomis? Tačiau toks sprendimas sugriautų Ma'atą ir sukeltų chaosą kosminėje tvarkoje. Pasitelkęs dievų jam suteiktą įžvalgumą, faraonas pareiškė, kad vienas žmogus, kad ir koks išaukštintas jis būtų, negali nuspręsti karo vien savo nuožiūra. Faraonas turėjo stebėti, saugoti žmones nuo didžiausių karo žiaurumų ir išlaikyti Ma'at per perėjimą prie monoteizmo, vienodai gerbdamas visus dievus.

Taigi faraonas suderina dievų poreikius su politiniais ir socialiniais mirtingosios žmonijos poreikiais. Mūšis danguje neperaugs į pilietinį karą žemėje, kol faraonas dar kvėpuoja.